Į keityklą karts nuo karto užsuka koks klientas, pageidaujantis įsigyti vieną dolerį. Kam jam reikia vieno dolerio? Pasirodo, yra toks prietaras, kad jei piniginėje nešiojiesi vieno dolerio banknotą, jis stebuklingai padaugina pinigų. Ne dolerių – eurų.
Pasitaiko, kad klientai teiraujasi ir retesnių kupiūrų po du dolerius. Neretai neprašyti paaiškina, kad kolekcionuoja įvairių šalių banknotus, ir jų kolekcijai žūtbūt reikia gauti tokį banknotą. Kažin ar visi „kolekcionieriai“ kalba nuoširdžiai, nes sklinda ir paslaptingos „tikresnės“ kalbos, esą retesnio pinigėlio laikymas piniginėje dar didesnius turtus garantuoja.
O štai didesnių nominalų banknotai talismanais, matyt, retai pavirsta. Gal tik kupiūros po šimtą dolerių labiau vertos dėmesio, tačiau jei žmogus tokią sumą gali „įšaldyti“ piniginėje, tai aitvarai pas jį jau turbūt apsilankė.
Rimtai ar juokais, bet žmonės dolerį laiko turto simboliu. „Doleris yra doleris…“, – sako lietuviai, ir perka juos ne tik sau, bet ir dovanoja.
Yra ir dar toks prietaras: negalima piniginės dovanoti tuščios. Ir iš tiesų, vieno dolerio kupiūra naujoje piniginėje gali tapti žaviu akcentu, nudžiuginsiančiu dovanos gavėją. O kas žino, gal ir suveiks…
